Labai svarbu suprasti, kokiais būdais mes galime įtakoti šuns judesius bei laikyseną atliekant pratimus.
Pirmiausia – įranga
Platformos, targetai, laiptukai – visa tai mums padeda paaiškinti šuniui, kur reikia stovėti, gulėti, sėdėti, kaip laikyti, lygiuoti pėdutes, kuria kryptimi judėti. Kokių platformų reikia pradžios užsiėmimas ir kaip paruošti tinkamą įrangą, rasite straipsnyje “Fitneso įranga”.
Mūsų pozicija
Šuo pirmiausiai reaguoja į mūsų kūno kalbą, t.y. kur mes stovime, kaip mes stovime, kur laikome ranką su skanuku ir netgi kaip atiduodame skanuką. Atliekant fitneso pratimus pirminis tikslas yra judesys ir laikysena, o žodinių komandų vykdymas yra tik “pašalinis efektas”. Būtent dėl to viską darome, kad taip, kad būtų atliktas teisingas judesys, išlaikyta teisinga pozicija, o žodinės komandos lieka antrame plane.
Taigi hendlerio darbe yra kelios taisyklės.
Pirma taisyklė – visada stovime tiesiai prieš šunį. Kviečiame užlipti ant platformų taip pat stovėdami tiesiai priešais šunį, o ne einam su šuniu kartu, o kai jis atsistoja, tada bandom apeiti ir atsistoti iš priekio.
Pradžioje sudėtinga dirbti ir laiku paskatinti šunį, kol dar neturite įgūdžių pamatyti, kur stovi užpakalinės kojos, ar lygiai stovi ir tt. Čia didžiausias pagalbininkas yra veidrodis. Darbo vietoje turėkite šoninį veidrodį, kuriame galėsite matyti šuns poziciją, nepersikreipdami į šoną. Kitas variantas – filmuoti su telefonu iš šono ir vaizdą suprojektuoti į televizorių ir ten stebėti šuns poziciją.
Nors mums ir atrodo, kad šuo žiūri į ranką, nukreiptą tiesiai prieš šunį, bet visada atsiras momentas, kai šuo žiūrės į jus, o tai reiškia, kad permes svorį ant priešingos pusės. Kadangi mes esame dešiniarankiai ar kairiarankiai, todėl visada stovėsime toje pat šuns pusėje, skatinsime nesimetrišką šuns raumenų darbą ir tada treniruotės atneš daugiau žalos nei naudos.
Antra taisyklė ypač svarbi mokymosi pradžioje – kokiu atstumu nuo šuns stovite. Tai neturi būti nei per arti, nei per toli, nes tai taip pat įtakoja šuns laikyseną.
Trečia taisyklė – ranką su skanuku laikome ties savo vidurio linija:
ne kairėje, kaip daro kairiarankiai,
ne dešinėje, kaip daro dešiniarankiai,
ne už nugaros, kai norime, kad šuo nesiektų skanuko be leidimo.
Šuo vis tiek žiūrės į skanuką ir persikreips į vieną ar kitą pusę, taip ugdysime neteisingą laikyseną.
Vietoj to, turime išmokyti šunį komandos, kad be leidimo neimtų skanuko, nesistengtų jo išlaižyti iš rankos, kad sugebėtų išlaukti markerio ir leidimo.
Ketvirta taisyklė – kai jau yra leidimas imti kąsniuką, atiduoti jį taip, kad šuo neturėtų jo “išsilupti” , o lengvai paimtų. Šuo bandydamas išlupti kąsniuką, įdarbina visą eilę kitų, tame pratime nereikalingų, raumenų, atlieka papildomus judesius, pameta balansą ir poziciją. Kąsniuką turime atiduoti taip, kad šuo nepamestų teisingos galvos padėties – daugumoje atvejų tai horizontali nosies linija sulygiuota vidurinėje (medialinėje) plokštumoje.
Daugumoje atvejų labai geras variantas yra pasiimti į vieną saują reikiamą kiekį skanukų, o su kitos rankos dviem pirštais tiesiog įdėti kąsniuką šuniui į burną – imam kąsniuką iš vienos rankos ir dedam šuniui į burną. Abi rankos šalia vien kitos.
Dar vienas patarimas – prieš pradedant pratimą, susikaičiuokite kiek kąsniukų pasiimate į saują. Pavyzdžiui atliekame pratimą “Sėsti – stoti”. Žinome, kad turime padaryti 5 pakartojimus, apdovanojame ir už atsisėdimą ir už atsistojimą. Dar apdovanojame už atsistojimą į pradinę poziciją, dar reikės kąsniuko paleidimui į komandą “Laisvai”, ir dar pasiimam 1-2 kąsniukus, jeigu reiktų pataisyti kojų lygiavimą. Taigi viso 10+2+2 = 14. Turime juos saujoje ir mums mintyse nebereikia skaičiuoti, kiek kartų šuo atliko pratimą, galime koncentruotis į markerius, į pagyrimą už puikų atlikimą, stebėti šuns nuovargio požymius.
Visi šie niuancai ne tik palengvina darbą tiek šuniui, tiek vedliui, bet ir padeda taisyklingai sportuoti.